Lietuvos piligrimø bendrija ir Vilniaus kraðto tautodailininkø - meno kûrëjø bendrija kvieèia visus apsilankyti II Lietuvos medþio droþëjø kûriniø parodoje-konkurse „Šventieji ir piligrimai“. Paroda nuo 2011 m. lapkrièio 3 d. iki gruodþio 4 d. vyksta Vilniuje, Pilies galerijoje (Pilies g. 12-2, Vilnius). Parodoje-konkurse pristatomos unikalios ir iðskirtinës liaudies meistrø ið ávairiø Lietuvos regionø sukurtos ðventøjø ir piligrimø medþio skulptûros.

Šventøjø ir piligrimø skulptûrëliø droþyba tebëra gyva ir þodþiu perduodama liaudies meno tradicija. Mediniø skulptûrø siuþetuose ðventøjø vaizdavimas turi gilias tradicijas. Liaudies meistrai pasirinkdavo droþti lietuviø liaudies labiausiai garbinamus ðventuosius, kurie savo simboline prasme atitiko liaudies psichologijà. Grupinëse skulptûrëlëse vyravo Trijø Karaliø auka, ðventoji Šeima, ðv. Juozapas, ðv. Jonas Krikðtytojas, ðv. Pranciðkaus Stigmatizacija, ðv. Ona, ðv. Jurgis, ðv. Antanas, ðv. Rokas, ðv. Florijonas, ðv. Izidorius, ðv. Martynas. Populiariausios pavieniø ðventøjø skulptûrëlës buvo ðv. Kazimiero, Šv. Jono Nepamuko, ðv. Kristoforo, ðv. Rapolo Arkangelo, ðv. Petro, ðv. Barboros ir kt.

Piligrimo vaizdavimas liaudies mene nuo viduramþiø pasiþymi aiðkiais simboliais ir detalëmis. Tipiðko viduramþiø piligrimo apdarà sudarë abitas su gobtuvu, plaèiabrylë skrybëlë kelionmaiðis, kuriame buvo laikomos relikvijos, maistas, pinigai. Rankoje piligrimai turëdavo ilgà lazdà, vëliau prie dirþo dar ir didelá roþanèiø. Kai kurie piligrimai neðdavosi ir tuometinius muzikos instrumentus: dûdeles, þvanguèius. Taip pat piligrimai turëdavo specialius þenklus, rodanèius kelionës tikslà bei apsauganèius nuo pavojø. Vëliau piligrimai ásigydavo medalá, sagæ ar kità atributà su atvaizdu to ðventojo, kurio kapo vykdavo lankyti. Piligrimø ir keliautojø globëjais buvo laikomi Trys Iðminèiai, ðv. Rapolas arkangelas, ðv. Kristoforas. Nemaþai ðventøjø vaizduojami kaip piligrimai: Šv. Jokûbas, ðv. Rapolas arkangelas, ðv. Rokas. Pvz. Šv. Rapolas Arkangelas tramdo piktàsias dvasias, ypaè ligø sukëlëjas, globoja piligrimus ir kitus keliautojus. Rapolas vaizduojamas su sparnais, keliautojo drabuþiais ir sandalais. Paprastai jis turi kelionmaiðá, piligrimo lazdà, gertuvæ, rankose laiko apvalià dëþutæ ar komuninæ.

Parodoje „Šventieji ir piligrimai“ dalyvauja 22 Lietuvos medþio droþëjai. Eksponuojama daugiau kaip 40 ðventøjø ir piligrimø skulptûrëliø. Parodos lankytojai taip pat gali pareikðti savo nuomonæ dël eksponuojamø kûriniø. Tai jau antroji tokia paroda-konkursas. Pirmoji buvo surengta Vilniuje 2009 m.

Liaudies meistrai á parodà pateikë daugiau kaip 20 skirtingø ðventøjø skulptûrëliø. Populiariausi ðventieji Šv. Rokas, Šv. Kazimieras, Šv. Florijonas, ðv. Jurgis.

Šv. Kazimieras – Lietuvos globëjas, skulptûrose daþniausiai vaizduojamas apsirengæs karaliðkais rûbais, su karûna ant galvos, deðinëje rankoje laikantis kryþiø, kairëje – lelijas – skaistybës simbolá. Kartais vaizduojamas su rankomis, sudëtomis ant krûtinës maldai.

Šv. Rokas – ligoniø ir piligrimø globëjas, skulptûrose vaizduojamas kaip pavargæs keliautojas su piligrimo atributais lazda ir per petá permestu kelionmaiðiu. Šalia jo stovi Gotardo ðuo, savo nasruose laikantis duonos kepalà. Šventasis rodo kojà su virð kelio esanèia, nuo maro atsiradusia þaizda.

Šv. Jurgis – antrasis Lietuvos globëjas. Jurginës (balandþio 23 d.) siejamos su pavasariniu gamtos atgimimu, galvijø iðginimu á laukus. Skulptûrose Šv. Jurgis vaizduojamas su kario apranga (ant vëliavos, apsiausto, krûtinës ar skydo – kryþius), sëdintis ant þirgo ir smeigiantis ietá á po kojomis besirangantá slibinà – blogio simbolá.

Šv. Florijonas – gelbëtojas nuo gaisrø ir stichiniø nelaimiø. Šventasis vaizduojamas kaip romënø karys, gesinantis degantá namà ar baþnyèià. Vienoje rankoje daþniausiai laiko vëliavà su kryþiumi, kitoje – kibirëlá. Šv. Florijono statulëlës daþniausiai bûdavo statomos miestelio centre, prie sodybø.

Lietuvos piligrimø bendrijos informacija